- išveksėti
- išveksė́ti, ìšveksi, -ė́jo tr. Ign veksint pasakyti: Kole anas žodį ìšveksi, tai jo i pyktis razsileja Klt. Teip anas užsikarštinęs, kad nebeìšveksi Trgn. \ veksėti; išveksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išveksėti
Look at other dictionaries:
išvėksėti — intr. KŽ vėksint išeiti, išbėgti: Nečius supykęs išvėksėjo Š. Kur močia ejo, te išvėksėjo ir vaikai paskui Trgn. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvėksėti — intr. Š, KŽ vėksint ateiti, atbėgti. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
veksėti — veksėti, vèksi, ėjo intr. DŽ, NdŽ 1. Ml miksėti, neaiškiai kalbėti: Nuo susmušimo berniokas pradėjo veksėt Trgn. [Vaikas] veksės veksės, kol pasakis žodį Slk. Vèksi vèksi, kai žadą ažkandęs Lkm. 2. negražiai, neįprastai kalbėti: Kokia mūs… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėksėti — vėksėti, vėksi, ėjo intr. BŽ92 1. Rtr, NdŽ, KŽ verkšlenti, kūkčioti. 2. Š šūkalioti, rėkčioti. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įvėksėti — intr. 1. Š, KŽ vėksint įeiti, įbėgti. 2. refl. KŽ įsileisti vėksėti: Nėčius papykęs kad įsivėksėjo, tai net visi juokais ėmė leipti Š. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
